Kolūkio pajamos


Vytautas Bagdonas sako, kad šakių už kalbas iš kolūkiečio neatimdavo, bet KGB budri akis vis tiek sekė. Pirmaujančiame ūkyje, kurio pavadinimas Atgimimo pradžioje buvo pakeistas į Malaišių kolūkį pagerbiant kraštiečio lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinę-Malaišiusjis išdirbo daugiau kaip dešimtį metų-iki pat kolūkinės eros pabaigos. Per tuos metus keitėsi pareigų pavadinimai kolūkio pirmininko pavaduotojas kultūriniam-masiniam darbui, kolūkio pajamos pirmininko pavaduotojo kultūriniams ir socialiniams reikalamstačiau darbo pobūdis išliko panašus.

kolūkio pajamos neturi pinigų uždirbti

Bagdonas vadovavo kelias dešimtis komunistų apjungusiai pirminei partinei organizacijai. Kaip iš tikro jautėsi paprastas kolūkietis? Tą mes, ideologinio fronto darbuotojai, taip pat privalėdavome tvirtinti vaizdinės agitacijos stenduose, sienlaikraščiuose, plakatuose, įvairių susirinkimų, pasitarimų, politinio švietimo užsiėmimų metu.

Balsavimas

Dabar, kai prisimeni tą laikmetį, tai tik juokas suima. O tuomet, gūdžiais tarybiniais laikais, kitaip negalėjai nei mąstyti, nei kalbėti. Pakeiksnoti tarybinę santvarką galėjai nebent tiktai mintyse ar uždarame savo šeimos rate. Viešoje vietoje atsiliepęs neigiamai apie TSRS ar tarybų valdžią būtum susilaukęs didelių nemalonumų: galėjai ir atsakingų pareigų netekti, ir beprotnamyje ar kalėjime atsidurti, pakliūti į KGB akiratį.

Numatę būsimos mūsų ūkio delegacijos sudėtį iš anksto tvirtindavome LKP Anykščių rajono komitete, pateikdavome būsimos delegacijos narių charakteristikas. Kai kurių žmonių charakteristikos imdavo ir užkliūdavo atitinkamų įstaigų kabinetuose. Kad ir kaip girtum tarybinę santvarką, kad ir kaip bekartotum kaip gera gyventi TSRS, žmonės turėjo savo nuomonę, puikiausiai žinojo tikrą teisybę.

Norintys įsigyti kokį vertingesnį daiktą namų ūkiui ar buičiai, metų metais laukdavo iš profsąjungos komiteto skiriamo talono. O dažnai net ir nesulaukdavo, nes visur viskam būdavo limitai, fondai, kolūkio pajamos, deficitas. Ūkis buvo pirmaujantis ne tiktai rajone, bet ir respublikoje, ne kolūkio pajamos pelnytos prizinės vietos TSRS mastu. Ekskursijos važinėdavo pasižiūrėti modernaus technikos kiemo, iškilo nauji galvijų, kiaulidžių kompleksai, sandėliai, garažai bei kitokie statiniai, laukuose darbavosi pažangiausia tais laikais žemės ūkio technika.

Kolūkyje išaugo dvi didžiulės gyvenvietės-Vaitkūnų ir Kunigiškių, buvo pristatyta pakankamai gyvenamųjų namų kolūkiečių šeimoms, pastatyta aštuonmetė mokykla, kultūros namai, vaikų darželis, įrengta poilsiavietė, restauravus istorijos paminklo- buvusios mokyklos pastatą, įkurtas krašto muziejus. Nutiesti geri keliai, dalis kelių buvo išasfaltuoti. Veikė valgykla, medpunktas, paštas, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato punktas.

Tris kartus per dieną ištisą savaitę iš Anykščių iki Jatkonių ir atgal per visą kolūkio teritoriją važinėjo maršrutiniai autobusai.

Kadangi kolūkis tapo dalininku steigiant Palangos ir Druskininkų sanatorijas, pigiai arba kolūkio pajamos nemokamai kolūkiečiai galėjo gauti kelialapius į tas sanatorijas. Pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Kauno 2-ąja klinikine ligonine, du kartus per metus kauniečiai atvažiuodavo į kolūkį, vietoje tikrindavo žemdirbių sveikatą, konsultuodavo, prireikus gydydavo savo ligoninėje.

Tradiciškai kiekvieną pavasarį po sėjos darbų būdavo organizuojama kokia nors įsimintina ekskursija, gausus būrys žemdirbių turėjo progos pabuvoti Maskvoje, Sankt Peterburge, Sočyje, Kryme, Taline ir kitur. Ne kartą kolūkyje organizuoti profesionalių atlikėjų koncertai, spektakliai, nuolat jaukiuose kultūros namuose pasirodydavo vietiniai meno saviveiklininkai.

Kai kam gali pasirodyti, kad kalbu pernelyg su kolūkio pajamos buvusiam kolūkiui, aukštinu kolūkmetį. Taip nėra.

Kolūkmetis - tai ne Rojus ir šiai struktūrai nejaučiu nei nostalgijos, netariu jokių pagyrų žodžių. Bet kas buvo pastatyta, sukurta, pasiekta- akivaizdu. Ir tai pajusdavo visi kolūkiečiai. Kolūkiečiai be asmeninių ūkių buvo tiesiog neįsivaizduojami. Savo aruose visi užsiaugindavo bulvių, daržovių, šalia kiekvienos sodybos buvo sodas, uogynai. Tvartuose žmonės augindavo kiaules, laikydavo blockchain vaizdo kolūkio pajamos pajamos, mielai visi laikė karves, galvijų prieauglį.

Jeigu būtų leidžiama, savo asmeniniuose ūkiuose daugelis žmonių būtų laikę net po kelias karves ir jų prieauglį. Kaip vykdomas šis nutarimas, vietoje tikrindavo kolūkio valdybos sprendimu patvirtinti specialistai. Iš pagalbinių ūkių kolūkiečiai sugebėdavo prisidurti papildomai pajamų, aprūpindavo maistu savo šeimas.

Nebūdavo tuomet jokių socialinių išmokų gavėjų, valstybės išlaikytinių.

Iš kolūkio fermų kolūkiečiams buvo pigiau parduodami auginimui paršeliai, sklypų įdirbimui, ganyklų šienavimui skiriama technika. Miežiai būdavo sėjami bendrame plote, tad nereikėdavo rūpintis nei javų sėja, priežiūra, derliaus nuėmimu : rudenį gatavą produkciją galėjai pasiimti sandėlyje, apmokant tik simbolinį mokestį už sėklą ir atliktus darbus.

Dabar retai kur bepamatysi privačioje ganykloje besiganančią vieną kitą kolūkio pajamos - didesnes bandas turi tiktai ūkininkai. Nebelaiko sodiečiai ne tiktai karvių, galvijų prieauglio, bet netgi ir ožkų. Iškilus kiaulių maro grėsmei, riestasnukes buvo uždrausta laikyti, kiaulės išpjautos. Taigi, daugumoje tvartų dabar —tyla ir ramybė, nebent tik vištelės kudakuoja. Nelaikantys gyvulių privatininkai turimus žemės plotus išnuomojo kaimynams ūkininkams, o nedideliuose sklypeliuose užsiaugina savo reikmėms daržovių, bulvių.

Bet kai kas net ir tokiam dalykui kolūkio pajamos jokio noro, prie žemės nekiša rankų. Tapę socialiai remtinais, žino, kad valstybė aprūpins juos maisto produktais, skirs finansinę paramą pašalpų pavidalu. Nors kolūkmečiu negalėjo džiaugtis žmonės užgyventais turtais, bet ir neskurdo, netiesė rankų į pašalpas.

Nes reikėjo dirbti ir kolūkiuose, ir savo pasodybiniuose sklypuose.

Jump to navigation Jump to search Buvusių kolūkių gyvenviečių sklaida dabartinėje Lietuvos teritorijoje ~ gyvenviečių Kolūkis, kolchozas rus. Šalia kolūkių dar egzistavo tarybiniai ūkiai rus. Visasąjunginei žemės ūkio parodai skirtas TSRS pašto ženklas Oficialiai juose pirmininkas buvo renkamas visuotinu balsavimu.

Pamenu, mūsų kolūkyje dėl pateisinamų priežasčių nedirbo du vyriškiai, tad atvykęs milicijos įgaliotinis laikas nuo laiko kolūkio pajamos jų dokumentus, invalidumo pažymėjimus, gydytojų pažymas, domėdavosi, ar šie žmonės neveltėdžiauja. Ir įvykdydavo. Kokiais būdais tai būdavo pasiekiama?

Kolūkių nebėra jau tris dešimtmečius, bet keršto šauksmas tiems, kurie juos neva sugriovė — netyla. Tiesa, statėsi kolūkiai sunkiai, žmonės būti jų dalimi nenorėjo ir neretai juose jautėsi kaip baudžiauninkai, kurių ponas — kolūkio pirmininkas ne tik nurodinėjo, bet ir kišosi į asmeninį gyvenimą.

Tai - tiesiog nesuvokiamas, sunkiai įsivaizduojamas dalykas. Tai tik dabar galima šnekėti, postringauti, kad buvo galima prieštarauti, neklausyti, nevykdyti reikalavimų, ginčytis, turėti savo nuomonę ir pan. Anuo metu nepasiginčysi, nepaprieštarausi. Iš Maskvos ateidavo reikalavimai į Lietuvą, iš Vilniaus jie pasklisdavo po rajonus, iš rajkomų — po ūkius.

Kolūkiai Lietuvoje: nuo pirmininkų-kunigaikščių iki kolūkių-milijonierių | Valstietis

Kasmet buvo reikalaujama vis didesnių pieno išmilžių, kiaulių ir galvijų priesvorių, aukštesnių grūdinių kultūrų, linų derlių. Pabandyk pasiekti mažesnių rodiklių! Tuomet tą ūkį ir jo vadovus linksniuos iš visų tribūnų per visus pasitarimus, spaudoje, ramybės neduos komisijos, visokie kontrolieriai.

Juk visuomet maloniau, kai giria, o ne kai peikia. Brežnevo, M. Gorbačiovo vardu. Naivu būtų manyti, kad galėjai tuose raportuose, sveikinimo telegramose rašyti visą teisybę, nepagražintus skaičius. Per vienuoliktąjį penkmetį 15 procentų padidėjo grūdinių kolūkio pajamos derlingumas, o bendroji grūdų gamyba padidėjo trečdaliu, 2,5 karto padidėjo linų pluošto derlingumas, o valstybei šios produkcijos buvo parduota 55 procentais daugiau.

Naršymo meniu

Žymiai padidėjo per penkmetį gyvulių produktyvumas, pieno ir mėsos gamyba. Pieno kolūkio pajamos iš kiekvienos karvės pasiekė kilogramus. Per penkmetį 78 proc. Darbo našumas padidėjo 25 proc. Tačiau vieną kitą skaičiuką padidinti, pagerinti, suapvalinti juk būdavo galima. Nuo tokio nekalto melo niekas juk nenukentėdavo, o daugeliui tai būdavo tiktai į naudą.

Tiktai tarybiniais laikais būta ne šiaip sau paprasto lenktyniavimo, o socialistinio. Lenktyniauti privalėjo tarpusavyje miestai, rajonai, darbo kolektyvai, kultūros, švietimo, gydymo įstaigos, įvairios organizacijos, kolūkiai, taip pat atitinkamų profesijų žmonės.

Kolūkiai Lietuvoje: nuo pirmininkų-kunigaikščių iki kolūkių-milijonierių

Kasmet socialistinius įsipareigojimus turėjo prisiimti fermos, brigados, skyriai ir kitokie padaliniai. Pasirašydavo socialistinius įsipareigojimus darbuotojai ir konkrečių darbų atlikimui, pavyzdžiui, sėjos, grūdinių kultūrų, linų nuėmimo laikotarpiui, pašarų ruošimo sezonui ir t. Tarpusavyje pasirašydavo socialistinio lenktyniavimo sutartis karvių melžėjos, kiaulių šėrikės, galvijų augintojai, traktorininkai, kombainininkai, vairuotojai, laukininkystės darbuotojai. Pasirašyti, užpildyti popierius neužtekdavo.

Neduok Dieve, kolūkio pajamos koks nors kontrolierius iš rajono, rajkomo darbuotojas pasidairys po fermą ar technikos kiemą ir nepamatys tų įsipareigojimų.

Užlieknės kolūkis

Būdavo ir visiškai absurdiškų reikalavimų. Štai, prasidėjus javapjūtei, kombainininkams tiesiog į laukus būdavo atvežami pietūs, pavakariai. Kartu su maistu reikėdavo į laukus vežti ir stendą su duomenimis apie socialistinį lenktyniavimą, kombainininkų pasiektus rezultatus. Prikūlus atitinkamą kiekį grūdų, pirmaujančio kombainininko kombainą tekdavo papuošti baltai išdažyta žvaigždute.

Lenktyniaudavo tarpusavyje ir atskiri kolūkiai. Kasmet per ataskaitinius susirinkimus vieni pas kitus važinėdavo lenktyniaujančių ūkių atstovai, kurie atnaujindavo sutartis, aptardavo socialistinio lenktyniavimo rezultatus. Teisybę pasakius, tokie sambūriai dažniausiai baigdavosi linksmomis kolūkio pajamos, o apčiuopiamos naudos neduodavo jokios.

centrinės degalinės prekyba kur galite rasti pinigų neuždirbdami

Vis tik socialistinis lenktyniavimas kai kuriais atvejais būdavo ir labai reikalingas, naudingas dalykas. Ne kartą pelnytos prizinės vietos ir Visasąjunginiame socialistiniame lenktyniavime.

O atsidurti tarp geriausių respublikos ar TSRS mastu tai reiškia ir solidžias pinigines premijas, ir geras dovanas. Dovanų pavidalu kolūkiui skirti net keli tarnybiniai lengvieji automobiliai, du pianinai, keletas televizorių. Už pasiektus aukštus gamybinius rezultatus kelių dešimčių mūsų kolūkiečių krūtines papuošė ordinai ir medaliai.

Respublikoje kažin ar buvo dar bent vienas toks kolūkis, kuriame dirbo net penketas Lenino ordininkų? Kad šis ordinas iki šiolei nepraranda materialinės vertės, įrodo ir kolekcionierių skelbimai: už šį apdovanojimą siūloma gana įspūdinga eurų suma Nors kartais kolūkio pajamos aiškinti, kad kolūkiuose masiškai buvo vagiama, tinginiaujama, girtuokliaujama, bet tai nėra visiška tiesa.

Gal kai kuriuose ūkiuose tokia betvarkė ir gyvavo. Visko, žinoma, pasitaikydavo, juk nėra namų be dūmų. Bet visumoje kolūkyje netrūko darbščių, sąžiningų žmonių, kurių dėka ir buvo pasiekiami ženklūs neprirašyti, nepagražinti, nepadailinti rodikliai.

Melnikaitės kolūkį. Mes- šefai- dalyvaudavome kolūkio pajamos kolūkio ataskaitiniuose susirinkimuose, kviesdavome M. Melnikaitės kolūkio delegacijas į savo susirinkimus, pasirašinėjome šefavimo sutartis. Bet visa tai būdavo daugiau moralinė parama.

O dėl finansinės paramos tai nieko nežinau.

Savaime suprantama, kad kolūkiai būtų sunkiai išgyvenę, jeigu būtų naudojama atgyvenusi technika, jeigu nebūtų diegiamos šiuolaikinės technologijos, mokslo pažanga. Žinoma, labai svarbu yra ir žmonių požiūris į darbą, darbo efektyvumą, jiems patikėtas užduotis, pareigas, žemės ūkio kolūkio pajamos ir panašius dalykus.

Betgi, viskam tobulėjant, keičiantis, galėjo keistis ir patys žmonės, prisitaikyti kolūkio pajamos laikmečio reikalavimų. Buvo galima nesiimti tokių drastiškų priemonių, vienu mostu likviduojant kolūkius ir kolūkio pajamos ūkius. Galima buvo leisti žmonėms pasirinkti: kas nori- tegu ūkininkauja, pasiima savo dalį, o kas nori- telieka kolūkyje.

opciono vertė lygi bitcoin atlyginimas