Preliminarios sutarties skirtumas nuo pasirinkimo galimybės, brembo.lt > Diskusijos > Ketinimų protokolas
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Dėl VPĮ 9 straipsnio ir 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto santykio Vienas pagrindinių ginčo šalių nesutarimo objektų nagrinėjamoje byloje — VPĮ 9 ir 39 straipsnių santykis.
Šis klausimas reikšmingas tuo aspektu, kad tiek perkančioji organizacija kartu ir Šiaulių miesto savivaldybė , grįsdama savo veiksmus ir jų teisėtumą, tiek apeliacinės instancijos teismas, juos vertindamas, taikė numatomo pirkimo vertę reguliuojančias teisės normas, įskaitant Metodikos nuostatas, o tai, ieškovės ir trečiojo asmens vertinimu, suponuoja išvadą, jog perkančioji organizacija iš tiesų nebuvo iš anksto nustačiusi pirkimui skirtinos lėšų sumos ir šios aplinkybės procese neįrodė. Pagal VPĮ 9 straipsnį redakcija, galiojusi ginčo santykių metu numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybes.
Kai perkančioji organizacija numato prizus ir ar kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, ji, apskaičiuodama numatomo pirkimo vertę, turi į brokerių emisijos atsižvelgti.
Gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai nuo 2019-01-01
Numatomo pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje preliminarios sutarties skirtumas nuo pasirinkimo galimybės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje 1 dalis. Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Metodiką 4 dalis. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatomų įsigyti prekių ar paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį 9 dalis.
Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma visa kaina nurodomos tik kainodaros taisyklėspirkimo vertė skaičiuojama: 1 terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju — bendra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė; 2 neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, — numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48 12 dalis.
- Paslaugos - - TED Tenders Electronic Daily
- Patikimas pasirinkimo brokeris
- Роскошной рыжеволосой девицей.
- Viešųjų pirkimų taisyklės
- - Ты так не считаешь.
Pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą redakcija, galiojusi ginčo santykių metu perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, netinkamos parinktys dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos preliminarios sutarties skirtumas nuo pasirinkimo galimybės.
Kasacinio preliminarios sutarties skirtumas nuo pasirinkimo galimybės šių normų konstatuota, kad maksimali planuojamos sudaryti viešojo pirkimo sutarties vertė kaip perkančiosios organizacijos poreikius ir galimybes atspindinti kategorija nustatoma pradinėje viešųjų pirkimų proceso stadijoje, o pirkimo vertė kaip pirkimo būdo ir teisinio reguliavimo laikymosi užtikrinimo priemonė VPĮ 9 straipsnis — jau vėlesnėje, prieš viešojo pirkimo procedūrų paskelbimą.
Ginčo esmė 1. Kauno apygardos teismas m. Ieškovė nurodė, kad atsakovė vykdo viešuosius pirkimus Nr.
Taigi šios kategorijos atskiros, jų reguliavimo ir taikymo tikslai skirtingi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m. Šia teisės aiškinimo taisykle remtasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo m.
Viršutinė kairiojo meniu antraštė
Tokia kasacinio teismo pozicija yra pagrįsta vertinimu, kriptovaliutos išėjimas Lietuvos įstatymų leidėjas, laikydamasis perkančiųjų organizacijų teisėtų veiksmų ir kruopštaus viešųjų pirkimų proceso organizavimo, įskaitant pirkimui skirtų lėšų planavimą, prezumpcijos, atskirai sureguliavo iš anksto nenumatytas situacijas, kai tiekėjai pateikia didesnės, nei planuota, kainos pasiūlymus.
Jei perkančiosios organizacijos, iš anksto neišviešinusios savo finansinių galimybių, būtų absoliučiai ribojamos atmesti joms objektyviai nepriimtinų kainų pasiūlymus, viešojo pirkimo procedūrų organizavimas galėtų atsidurti neapibrėžtoje teisinėje situacijoje, kai tokių pasiūlymų de jure teisiškai negalima būtų atmesti, bet pirkėjas de facto faktiškai negalėtų sudaryti įvykdyti sandorio. Kita vertus, pozicija, kad per didelės kainos pasiūlymai gali būti teisėtai atmetami tik tokiu atveju, jei perkančiosios organizacijos tokią sąvoką aiškiai apibrėžė viešojo pirkimo dokumentuose, suponuotų VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto vertinimą kvalifikavimą kaip negyvos normos, nes VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte materializuoti skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principai bet kokiu atveju perkančiąsias organizacijas įpareigoja atmesti išviešintų kriterijų neatitinkančius pasiūlymus.
Taigi neliktų prasmės atskirai reglamentuoti per didelės kainos pasiūlymų atmetimo situacijas pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.
Šiame kontekste pažymėtina, jog VPĮ 39 straipsnio 2 dalies formuluotės imperatyvusis pobūdis suponuoja, kad perkančiosios organizacijos ne gali, o privalo atmesti per didelės kainos pasiūlymus.
VPĮ neįtvirtinus reikalavimo pirkimo dokumentuose viešinti turimo biudžeto ar užsibrėžtų išlaidų ribų, tokie pasiūlymai atmetami ir tokiu atveju, kai perkančioji organizacija turi papildomų lėšų, kurias galėtų išleisti pakoregavusi ikiprocedūriniuose dokumentuose užfiksuotą pirkimui skirtą lėšų sumą pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimo praktiką, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja: Tiekėjo pasiūlymas VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu turi būti atmetamas, be kita ko, tais atvejais, kai remiantis tiekėjo pateiktu pasiūlymu apskaičiuota perkančiosios organizacijos pagal sutartį mokėtina lėšų suma toliau — sutarties vertė yra didesnė už perkančiosios organizacijos suplanuotą pirkimui skirtiną lėšų sumą toliau — PSLS.
VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymas nepriklauso nuo to, kad pagal tiekėjo pasiūlytą įkainį ar dėl kitų potencialiai ateityje pasikeisiančių aplinkybių sutarties vertės iki jos įvykdymo pabaigos neįmanoma visiškai tiksliai apskaičiuoti. Perkančioji organizacija nuspręsti dėl PSLS nustatymo ir jos dydžio turi planuodama pirkimą, o jos valia turi būti aiškiai išreikšta perkančiosios organizacijos dokumentuose, parengtuose iki viešojo pirkimo procedūrų vykdymo stadijos, t.
Jeigu dokumente ketinimo protokole, sutartyje nėra aptartos esminės sąlygos, jis iš esmės negali būti pripažintas susitarimu, nes nebūtų aišku dėl ko šalys susitarė. Tokiu atveju nėra jokio susitarimo. Teisėjas V. Grynosios teisės prasmė visiškai nesvarbu koks yra susitarimo dalykas. Pastarasis nuo pirmojo skiriasi tik dalyku: pirmuoju atveju tai plačiąja prasme šalių veiksmai neveikimasantruoju- susitarimas sutartis dėl pagrindinio susitarimo sutarties.
Vėliau, viešojo pirkimo procedūrų vykdymo stadijoje, perkančioji organizacija negali keisti savo sprendimo dėl PSLS. Teisės aktuose PSLS apskaičiavimo tvarka nenustatyta.
2018-05-21, e3K-3-40-969/2018
Todėl perkančioji organizacija gali apskaičiuoti PSLS remdamasi pirkimo vertės apskaičiavimo tvarka pagal VPĮ 9 straipsnio 1 dalį, taip pat kitais objektyviais duomenimis, pvz. Perkančiosios organizacijos apskaičiuota pirkimo vertė pagal VPĮ 9 straipsnį savaime neįrodo jos sprendimo dėl šios sumos, kaip PSLS, nustatymo.
Tais atvejais, kai PSLS neatskleidžiama pirkimo dokumentuose, kilus ginčui dėl jos nustatymo fakto ir ar dydžio, yra taikytinos bendrosios CPK nustatytos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės. Valios nustatyti PSLS išraiškos tinkamumas koreliuoja su šalims tenkančia įrodinėjimo našta, todėl jei iš iki viešojo pirkimo pradžios perkančiosios organizacijos parengtų dokumentų nėra visiškai aišku, ar ir kokia PSLS buvo nustatyta, būtent perkančioji organizacija turi įrodyti atitinkamą jos dydį.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija teisiškai pagrįstais pripažįsta kasacinio skundo argumentus dėl to, kad VPĮ 9 straipsnis iš esmės yra taikomas apskaičiuojant numatomo viešojo pirkimo vertę, o ne vertinant ir atmetant tiekėjo pasiūlymą dėl per didelės ir nepriimtinos kainos VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme. Dėl to toliau teisėjų kolegija vertins, ar nagrinėjamoje byloje teismų nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad: 1 atsakovė buvo apskritai nustačiusi PSLS; 2 remiantis ieškovės pateiktu pasiūlymu apskaičiuota sutarties vertė buvo didesnė už atsakovės nustatytą PSLS.
Paslaugos - 1326-2019
Dėl to nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovės Viešojo pirkimo komisijos m. Bylos duomenimis, ginčo Pirkimas buvo paskelbtas m.
Tai reiškia, kad byloje nustatytos ginčui spręsti reikšmingos aplinkybės, kuriomis remiantis spręstina apie perkančiosios preliminarios sutarties skirtumas nuo pasirinkimo galimybės valią dėl PSLS Šiaulių miesto savivaldybės mero m.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad numatomo pirkimo vertė — 5 Eur be PVM septynerių metų laikotarpiui — buvo nustatyta atsakovės Viešojo pirkimo komisijos m. Teismas pažymėjo, kad perkančioji organizacija turėjo pagrįstą komercinį lūkestį ir nagrinėjamu atveju pirkti paslaugą ne brangiau, nei ji buvo perkama metais.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybę, kaip komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus steigėją, ir atsakovę — komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorę, sieja specifiniai teisiniai santykiai ir kad ginčo Pirkimu įsigytos atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos kaina turės tiesioginės įtakos savivaldybėje nustatytos rinkliavos dydžiui.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios nutarties 33 punkte nurodytų aplinkybių kontekste sistemiškai vertinant perkančiosios organizacijos parengto dokumento — Viešojo pirkimo komisijos m. Šios kasacinio teismo išvados nekeičia vertinimas, ar atsakovė ne privalėjo atsižvelgti į aptariamą Šiaulių miesto savivaldybės mero raštą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino Viešojo pirkimo komisijos protokolą, nes juo buvo ne nustatyta Konkursui skirtina maksimali lėšų suma ar suplanuotas biudžetas, o tiesiog apskaičiuota Konkurso vertė jos procedūrų atlikimo būdui parinkti VPĮ 9 straipsnis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad tiek atsakovės Viešojo pirkimo komisijos m.
Direktyva 2014/25/ES
Ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendime tiesiogiai nepasisakyta dėl pirkimo vertės VPĮ 9 straipsnis ir PSLS, kurią įrodyti turi perkančioji organizacija kilus ginčui dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, santykio, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmiau nurodytos sumos 5 Eur be PVM septynerių metų laikotarpiui kaip tinkamo kriterijaus atsakovei vertinant ieškovės pasiūlymą pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aptarti formuluočių skirtumai nesudaro pagrindo abejoti išvada, kad ikiprocedūrinėje Konkurso stadijoje PSLS buvo nustatyta ir būtent dėl jos viršijimo atsakovė priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamus sprendimus pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl pirmiau nurodytos sumos 5 Eur be PVM septynerių metų laikotarpiuikaip PSLS, dydžio netinkamumo.
- Дэвид… Слава Богу.
- , e3K/ – Viešųjų pirkimų tarnyba
Pirma, šios nutarties Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl perkančiosios organizacijos negalėjimo remtis Metodika. Išvadą, kad Metodikos taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo pagrįstas tik pirkimo būdo rūšies nustatymo tikslu, patvirtina pagrindinės ginčo aplinkybės, kad preliminari pirkimo vertė buvo aiški iš retrospektyvinių duomenų.
Dėl to atsakovei neturėjo kilti abejonių, kad ginčo Pirkimui taikytinas tarptautinių pirkimų teisinis reguliavimas. Antra, ieškovė, teigdama, kad 5 Eur be PVM septynerių metų laikotarpiui suma apskaičiuota netinkamai be kita ko, dėl to, kad atsakovei nustatant Konkurso vertę buvo atsižvelgta į taikomą įkainį už išvežtą atliekų tonų kiekį ir per trejus metus surinktų tonų vidurkį, tuo tarpu tiekėjų pasiūlymų kainos apskaičiavimas iš esmės paremtas kitokia skaičiavimo metodika — t.
Ginčo esmė m. Tą pačią dieną, t. Sutartyse šalys susitarė dėl turto kainų ir pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo terminų.
Dėl tiekėjo pasiūlymo kainos vertinimo ir perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo nagrinėjamoje byloje Sprendžiant dėl atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą pagal VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punktą pagrįstumo, būtina palyginti atsakovės nustatytą PSLS — 5 Eur be PVM septynerių metų laikotarpiui — su remiantis ieškovės pateiktu pasiūlymu apskaičiuota sutarties verte žr.
Tik nustačius, kad sutarties vertė viršijo PSLS, būtų galima konstatuoti, kad pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės pasiūlyme nurodyta pasiūlymo kaina — 1 ,44 Eur be PVM.
Pagal konkurso sąlygų priedą Nr. Preliminarūs faktiškai ištuštintų atitinkamos talpos konteinerių kiekiai per metus nustatyti remiantis — metais surinktų komunalinių atliekų vidurkiu 39 ,48 t per metus.
