Sprendimų medžio realios galimybės


  • Dvejetainis robotas nuo 1 usd
  • Pradinio alternatyvų rinkinio sudarymo metodai. Daugybės alternatyvų formavimas
  • brembo.lt - Nuteistieji iki gyvos galvos galės anksčiau išeiti į laisvę
  • Bermudų variantas
  • Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija
  • Gaižutis: Rezervų racionaliau naudoti žaliavinę medieną biokurui turime Gerokai pabrangęs biokuras sukėlė sumaištį ir jau išaugino centralizuotai tiekiamos šilumos kainą.

Pareiškėjo teigimu, Taryba neturėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nes jie surinkti ne atsakovo, bet Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto ikiteisminio tyrimo metu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimuose į pareiškėjų skundus prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas paaiškino, kad konkurentų susitarimo faktą konstatavo įvertinęs daugybę nustatytų aplinkybių, gautų iš įvairių šaltinių.

sprendimų medžio realios galimybės dvigubo varianto pavyzdys

Atsižvelgęs į m. Atsakovo manymu, Taryba galėjo remtis Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta informacija. Vilniaus apygardos administracinis teismas m.

Statistiškai nepatikimų sprendimų parinkimo metodai Abejingumo kreivių metodai priimant sprendimus rizikos ir netikrumo sąlygomis Sprendimų medžio metodai Laukiamo naudingumo teorijos skilimo metodai Taikomas klasifikavimo principas leidžia aiškiai atskirti keturias dideles metodų grupes: trys grupės yra susijusios su sprendimų priėmimu tikrumo sąlygomis, o ketvirta - su sprendimų priėmimu neapibrėžtumo sąlygomis. Iš daugelio gerai žinomų sprendimų priėmimo metodų ir požiūrių įdomiausi yra tie, kurie leidžia atsižvelgti į daugiakriterijus ir neapibrėžtumą, taip pat leidžia pasirinkti sprendimus iš įvairių tipų alternatyvų rinkinių, esant kriterijams, turintiems skirtingo tipo matavimo skalę šie metodai priklauso ketvirtai grupei. Savo ruožtu iš metodų, sudarančių ketvirtąją grupę, perspektyviausi yra numatomo naudingumo teorijos skilimo metodai, hierarchijų analizės metodai ir neaiškių aibių teorija.

Teismas pažymėjo, kad draudžiami susitarimai apima ne tik tuos atvejus, kai ūkio subjektai tarpusavyje derina komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir juos pateikia perkančiajai organizacijai, sprendimų medžio realios galimybės ir tokius atvejus, kai ūkio subjektai tarpusavyje sprendimų medžio realios galimybės, jog tik vienas iš susitarusių dalyvaus viešajame pirkime, o kitas nepateiks pasiūlymo. Teismas rėmėsi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai — tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, ir darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai teigė, jog, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir arba neigiamo sprendimų medžio realios galimybės poveikio konkurencijai.

Teismas nurodė, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo atveju viešojo pirkimo laimėtoją nulemia ne konkurencinė kova, o išankstinis ūkio subjektų susitarimas dėl pasiūlymų pateikimo ar nepateikimo sprendimų medžio realios galimybės tikroje viešojo pirkimo procedūroje, dėl to pirkimo laimėtojas yra dvejetainių opcijų signalai, kur juos rasti iš anksto, o tai leidžia jam nustatyti didžiausią kainą ar kitas blogesnes pirkimo sąlygas.

Aplinkos ministerijos organizuotame viešajame pirkime dėl veiklos viešinimo ir komunikacijos paslaugų pirkimo, veikė ne savarankiškai, o tarpusavyje derino savo veiksmus ir iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją sprendimų medžio realios galimybės taip sudarė susitarimą dėl rinkos pasidalijimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Konkurencijos tarybos nutarimai | Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos veiksmų tiekėjas turėjo visas galimybes savarankiškai pateikti komercinį pasiūlymą ir tokiu būdu konkuruoti viešajame pirkime. Teismas nurodė, kad Taryba atliko ūkio subjektų veiksmų, dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose sprendimų medžio realios galimybės technologijoms ir viešinimo paslaugoms pirkti, vertinimą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme, nustatė ir įvardijo visas faktines aplinkybes, kurios leido daryti išvadą, jog buvo sudaryti draudžiami susitarimai, ribojantys konkurenciją pagal tikslą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės m. Gautos dotacijos yra šios bendrovės gautos pajamos, tik iš skirtingų šaltinių, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo į su pažeidimu susijusias pajamas neįtraukti gautų dotacijų.

Teismas rėmėsi Aprašo 10, 11 punktais, nurodė, kad nagrinėjamu atveju tiriami ūkio sprendimų medžio realios galimybės padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą — sudarė kartelinius susitarimus.

Teismas pabrėžė, kad tokie draudžiami susitarimai daro žalą visai šalies ekonomikai, nes eliminuoja susitarimo dalyvių iniciatyvą efektyviai panaudoti ribotus išteklius. Teismas sutiko su atsakovu, kad, laikantis sąžiningos konkurencijos principo, už juos turėtų būti baudžiama ypač griežtai, skiriamos baudos dydžiu siekiant atgrasyti įmones nuo dalyvavimo neteisėtose veikose.

Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu veiksmai ir žala buvo vertinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį. Tai, jog nebuvo padaryta žala pagal Baudžiamąjį kodeksą, teismo vertinimu, nereiškia, kad pažeidimas negali būti laikomas pavojingu pagal Konkurencijos sprendimų medžio realios galimybės. Įvertinęs Nutarimo 2. Teismas darė išvadą, kad nebuvo pagrindo taikyti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir paskirtą baudą sumažinti.

Taip pat teismas byloje nenustatė jokių kitų lengvinančių aplinkybių. Kadangi nebuvo nustatyta su pažeidimu susijusių pajamų, teismo vertinimu, Taryba pagrįstai šioms bendrovėms skirtinas baudas turėjo skaičiuoti nuo paskutiniais metais gautų ūkio subjektų bendrųjų pajamų. Teismas rėmėsi Aprašo 4, svertas prekyboje yra punktais ir darė išvadą, kad atsakovo, vadovaujantis Aprašu, atsiliepime patikslintas perskaičiuotas baudos dydis — 4 Eur, neviršija Konkurencijos įstatyme 36 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios baudos, t.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai, jog dalyvaudamas viešajame pirkime jis siekė laimėti konkursą ir įgyvendinti projektą savo vardu, prieštarauja tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju apklausas ikiteisminio tyrimo metu atliko Specialiųjų tyrimų tarnyba, o ne Konkurencijos taryba. Teismas atkreipė dėmesį, kad m. Teismas pažymėjo, kad, siekiant nustatyti, ar padarytas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimas, nėra būtina nustatyti, ar ūkio subjektas gavo ar galėjo gauti iš susitarimo tiesioginės finansinės naudos.

Tam, kad būtų sudarytas susitarimas Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsnio prasme, pakanka nustatyti šalių valios norų, ketinimų sutapimą suderinimą veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės.

Teismas pabrėžė, kad simbolinės baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus yra skiriamos tik išimtiniais atvejais.

10 faktų apie medžius

Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo susitarimo organizatorius ar iniciatorius, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog jo vaidmuo buvo tik pasyvus, ir dėl to mažinti baudą. Teismas rėmėsi Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Taryba įvertino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes.

Taip pat panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 4. Pareiškėjas pažymi, kad tariamai A.

Modeliavimas situacijos mechanizmo

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad A. Pareiškėjo manymu, teismas neįvertino liudytojų A. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad byloje esančios aplinkybės patvirtina, jog viešojo pirkimo laimėtoją iš anksto nustatė P. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog viešasis pirkimas buvo organizuotas J. Pareiškėjas pabrėžia, kad A. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad techninė specifikacija yra kiekvieno viešojo pirkimo viešas dokumentas, todėl tai, kad techninė specifikacija buvo derinama su tiekėju, nereiškia, jog buvo sudarytas draudžiamas susitarimas.

nuotraukų žetonai dvejetainiai variantai bnomo video

Pareiškėjo manymu, aplinkybė, kad J. Pareiškėjas tvirtina, kad jam nebuvo žinoma apie Aplinkos ministerijoje vykdomą apklausą. Pareiškėjas pažymi, kad, prokuratūros manymu, Aplinkos ministerijos darbuotojai galėjo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, be to, Aplinkos ministerijoje neįvyko viešasis pirkimas, o jo rezultatai galimai buvo suklastoti, todėl nagrinėjamu atveju galimai buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo, bet ne Konkurencijos įstatymo reikalavimai. Pareiškėjas remiasi Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją ir daro išvadą, kad jam paskirta bauda buvo ne tik nepagrįstai skirta, bet ir netinkamai paskaičiuota, jos dydis neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų.

Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Aprašo 4. Taryba neteisingai perskaičiavo baudą, nes neteisingai nustatė bazinį baudos dydį.

Video galerija (4)

Pareiškėjas pabrėžia, kad jo vaidmuo, tariamai sudarant draudžiamą susitarimą, buvo pasyvus, J. Pareiškėjui nebuvo žinoma, kad J. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu nustatytos aplinkybės rodo tik tai, jog A. Pareiškėjas pabrėžia, kad konkurse dalyvavo siekdamas teisėtų tikslų, t.

kur galite užsidirbti pinigų savo laisvalaikiu valdymo galimybių teorija

Pareiškėjas pabrėžia, kad teisės aktai nedraudžia tiekėjui, ketinančiam dalyvauti viešajame pirkime, konsultuotis su ekspertais ar specialistais. Pareiškėjas pabrėžia, kad bet kokios abejonės turi būti aiškinamos pažeidimu kaltinamo asmens naudai.

Pareiškėjas remiasi Aprašo 4, 4. Pareiškėjas pabrėžia, kad veikla, iš kurios buvo gautos pajamos, neturi nieko bendro su Tarybos nagrinėta kompiuterinių informacinių paslaugų teikimo veikla. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad baudos skaičiavimas nuo bendrųjų pajamų prieštarauja Europos Sąjungos baudų skyrimo praktikai.

Bauda, apskaičiuota nuo su pažeidimu nesusijusių pajamų, nėra proporcinga. Pareiškėjas daro išvadą, kad Taryba turėjo apsiriboti simboline bauda, nes pareiškėjo situacija sudaro išimtinį atvejį.

  1. Užsidirbkite pinigų internete

Pareiškėjas nurodo, kad taip pat prašė perskaičiuoti jo bazinį baudos dydį, remiantis Aprašo 5 punktu, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas. Pareiškėjas pažymi, kad turėjo būti atsižvelgiama į jo dalyvavimo darant pažeidimą laikotarpį, kuris yra tik sprendimų medžio realios galimybės. Pareiškėjas remiasi Aprašo 8 punktu, nurodo, kad visų inkriminuojamo pažeidimo dalyvių bendra rinkos dalis yra lygi nuliui.

Pareiškėjas vadovaujasi Aprašo 18 punktu, Konkurencijos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, ir nurodo, kad Taryba, skirdama sankciją, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo vaidmuo sukuriant tariamą kartelį buvo mažareikšmis.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Taryba turėjo apsiriboti simboline bauda, o ne taikyti daugiau nei dvigubai didesnę baudą nei sprendimų medžio realios galimybės pažeidimo iniciatoriui, kas prieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pradinio alternatyvų rinkinio sudarymo metodai. Daugybės alternatyvų formavimas

Atsakovo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad J. Tarybos nuomone, liudytojų A. Atsakovas pabrėžia, kad draudžiami susitarimai apima ne tik tuo atvejus, kai ūkio subjektai tarpusavyje derina komercinius pasiūlymus viešuosiuose pirkimuose ir juos pateikia perkančiajai organizacijai, bet ir tokius atvejus, kai ūkio subjektai tarpusavyje susitaria, kad tik vienas iš susitarusių dalyvaus viešajame pirkime, o kitas nepateiks pasiūlymo.

Atsakovas paaiškina, kad Aprašas numato skirtingus atvejus ir principus, kai yra galimybė nustatyti pardavimų vertę ir kai to nėra galimybės padaryti. Nuo m. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII pakeitimo įstatymo Nr.

sprendimų medžio realios galimybės

XII 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjų apeliaciniai skundai išnagrinėti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki m. Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos m.

Teismas pripažino, kad pareiškėjai metais sudarė draudžiamą Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme susitarimą dėl rinkos pasidalijimo ir yra pagrįstai nubausti.

Šio apelianto nuomone, ydingas viešojo pirkimo procedūras sąlygojo Aplinkos ministerijos, t. Be to, sprendimų medžio realios galimybės apeliantai nesutinka su jiems paskirtų baudų apskaičiavimu ir dydžiu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo  straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai, jis privalo patikrinti visą bylą.

Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo, taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams pvz. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta praktika ir patikrinusi bylą ABTĮ  straipsnyje nustatyta tvarka, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei nurodytiems argumentams, susijusiems su pareiškėjų veiksmų vertinimu Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio prasme.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, atskleidžiant Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies turinį, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas monopolizuoti gamybą ir rinką bei įpareigojimas saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę.

Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę; tokios priemonės — tai ūkio subjektų susitarimų, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar sprendimų medžio realios galimybės riboti konkurenciją, draudimas, piktnaudžiavimo vyraujančia padėtimi draudimas, rinkos koncentracijos kontrolė bei atitinkami koncentracijos draudimai, nesąžiningos konkurencijos draudimas, įstatymuose nustatytų sąžiningos konkurencijos apsaugos taisyklių laikymosi kontrolė, atsakomybė už jų pažeidimus Konstitucinio Teismo  m.

Konstituciniai sąžiningos konkurencijos apsaugos imperatyvai įgyvendinami žemesnės galios teisės aktuose.

Kaip minėta, Konkurencijos įstatymo 5 straipsnis ir SESV straipsnis draudžia visus susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje žr.

Pirmajai grupei priskiriami tie susitarimai per se  lot. Kaip minėta, pagal Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją. Taigi visais atvejais ribojantys konkurenciją susitarimai — tai tokia kategorija susitarimų, kurių neigiamas poveikis konkurencijai yra preziumuojamas, yra savaime suprantamas.

sprendimų medžio realios galimybės

Todėl iš minėtų nuostatų yra akivaizdu, kad, jei susitarimas patenka į Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, Sprendimų medžio realios galimybės taryba neprivalo atskirai įrodinėti susitarimo tikslo priešingumo sąžiningai konkurencijai ir arba neigiamo jo poveikio konkurencijai. Priešingas aiškinimas nulemtų, kad Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies tikslas ir galia būtų paneigta ir neįgyvendinama analogiškai žr.

Teismų praktikoje susitarimas konkurencijos teisės prasme suprantamas labai plačiai, nekeliant esminių reikalavimų jo išraiškos būdui ar formai.

Seimas ketvirtadienį suteikė viltį iki gyvos galvos nuteistiems asmenims išeiti į laisvę. Už tai balsavo 87 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš, šeši susilaikė. Pagal priimtas pataisas, iki gyvos galvos nuteistas žmogus po 20 metų įkalinimo galės prašyti teismo peržiūrėti bausmę.

Kvalifikuojant susitarimą šiuo teisiniu pagrindu, pakanka nustatyti eksplicitinį arba implicitinį šalių valios norų, ketinimų sutapimą suderinimą veikti rinkoje atitinkamu būdu, o subjektyvūs pareiškėjų siekiai, dalyvaujant susitarime, paprastai neturi jokios reikšmės žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo m. Konkurentų susitarimas dėl kainų nustatymo fiksavimo pats savaime preziumuoja siekio riboti konkurenciją egzistavimą.

Todėl net jeigu susitarimo dalyviai turėjo kitokius, jų manymu ir įsitikinimu, teisėtus tikslus, susitarimo tikslas šiuo atveju vertinamas ne civilinės teisės, kitos teisės srities ar normų sistemos pvz. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šioje byloje Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje  ir SESV  straipsnio 1 dalyje įtvirtintus draudimus ūkio subjektams sudaryti susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją,  įskaitant susitarimus tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti fiksuoti tam tikros prekės kainas arba kitas prekybos sąlygas, pasidalinti prekės rinką.

Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir detalų ginčo draudžiamų susitarimų turinio ir su juo susijusių aplinkybių tyrimą, t. Apeliacinių skundų argumentai, liečiantys tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino minėtų ūkio subjektų darbuotojų, kaip specialistų,  bendravimo pobūdį, nėra pagrįsti, nes iš teismo vertintų susirašinėjimų e. Taigi tokiam draudžiamam susitarimui konstatuoti nėra svarbi ūkio subjektų realiai gauta finansinė nauda, ekonominis suinteresuotumas ar kitokie specialūs ūkio subjektų ketinimai, tam nėra būtina ir nustatyti, ar ūkio subjektai sutarė dėl visų  susitarimo sąlygų, pasekmių, galimų veiksmų ir pan.

Nors apeliantai teigia, kad Konkurencijos teisės pažeidimą sąlygojo valdžios institucijų, t. Perkančiosios organizacijos vaidmuo draudžiamame susitarime nepašalina kitų ūkio subjektų, dalyvavusių sudarant tokį susitarimą, atsakomybės. Draudžiamo susitarimo konstatavimui esminės įtakos neturi ir susitarimo dalyvių iniciatyvumas, elgesio aktyvumas, tokios nustatytos aplinkybės kai kuriais atvejais gali turėti įtakos tik taikomų baudų dydžiui.

Pasisakydama dėl apeliantų argumentų, susijusių su įrodymų leistinumu, teisėjų kolegija pažymi, kad Konkurencijos įstatymo sprendimų medžio realios galimybės straipsnio parinktys stabili sistema dalyje įtvirtintam draudžiamam susitarimui konstatuoti dėl pažeidimo specifikos įrodinėjimo pobūdis yra pakankamai platus, todėl tai lemia ir įrodymų vertinimą.

Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog Konkurencijos taryba bendradarbiauja su kitomis Lietuvos Respublikos, užsienio ir tarptautinėmis institucijomis ir organizacijomis teisės aktų ir susitarimų, numatančių bendradarbiavimą, nustatyta tvarka. Tam, kad būtų tinkamai atliktas tyrimas dėl galimo konkurencijos normų pažeidimo, Taryba gali naudoti visas prieinamas įrodinėjimo priemones, be kita ko, gautas bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, taigi ir remtis ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis.

Pažymėtina, kad Tarybai atliekant tyrimą ikiteisminio tyrimo duomenys yra reikšmingi ir naudojant juos ne tam tikrų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui, bet Konkurencijos įstatymo sprendimų medžio realios galimybės tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymui. Šie duomenys yra tiriami ir vertinami ne asmenų kaltės baudžiamojo proceso požiūriu nustatymui, o pagal sprendimų medžio realios galimybės proceso įrodinėjimo taisykles, kaip ir bet kurie kiti administraciniame procese pateikti įrodymai.

Vėliau, ginčui persikėlus į teismą, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka surinkti duomenys administracinio teismo vertinami tik kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, kurių įrodomoji vertė turėtų būti papildomai tikrinama ir dvejetainiai variantai valiutos grafika kartu su kitais administracinėje byloje surinktais įrodymais.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Taryba ir pirmosios instancijos teismas,  pagrįstai  ikiteisminio tyrimo duomenimis rėmėsi kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, juos vertindami kartu su kitais būdais surinktais duomenimis.

Tokių duomenų visumą nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Konkurencijos įstatymo pažeidimo nustatymo prasme ir laikė ją pakankama pripažinti, jog apeliantai sudarė jau vien pagal savo tikslą konkurenciją ribojančius susitarimus. Dėl šios priežasties atmestini apeliantų argumentai, susiję su byloje surinktų įrodymų leistinumu ir pakankamumu.

sprendimų medžio realios galimybės

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjų dalyvavimas konkurencijos teisę pažeidžiančiuose susitarimuose yra įrodytas ir tinkamai kvalifikuotas Tarybos nutarime. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojantis, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, ir turintis teisę už konkurencijos teisės pažeidimus įstatymo numatytais atvejais ūkio subjektams skirti baudas Konkurencijos įstatymo 18 str.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje žr.

Jūsų asmens duomenų valdymas

Visa tai lemia, kad Taryba, skirdama baudas, turi plačią diskreciją žr. Kita vertus, tai nereiškia, kad Taryba šioje srityje gali veikti nevaržomai. Ją saisto ir bendrieji teisės principai pavyzdžiui, proporcingumo, vienodo vertinimoir specialiosios konkurencijos teisės ar bendrosios viešojo administravimo normos pavyzdžiui, baudos dydis iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų, Konkurencijos įstatymo 30 str.