Neturi laiko sunkiai dirbti


Devintokas, nusprendęs, kad mokytis jam nėra prasmės, nes net ir baigę universitetus žmonės neranda darbo.

Darboholizmas: ne darbas turi valdyti žmogų, o žmogus – darbą

Abiturientas, klausiantis kokią specialybę pasirinkti, kad baigus studijas būtų nesunku įsitvirtinti Škotijoje. Ketvirtakursis, sėkmingai pradėjęs dirbti pagal savo specialybę, kurios nekenčia, kiekvieną darbo dieną laukdamas penktadienio popietės ir trokšdamas, kad pirmadienio rytas niekada neateitų.

Galiausiai universiteto absolventas, niekaip nerandantis darbo, baksnojantis į savo diplomą, bet sutrinkantis kaskart, paklaustas apie sukauptą darbo patirtį. Kodėl taip yra? Ką daryti, kad taip nebūtų? Turėk savo neturi laiko sunkiai dirbti.

Būk specialistas. Būk neturi laiko sunkiai dirbti pakeičiamas Jei per televiziją išgirsite interviu su kokiu jaunu lietuviu, traukiančiu ieškoti darbo į užsienį, pastebėsite, jog jis neatrodo kvailas: mąsto, mato problemas, ieško sprendimų. Dauguma žmonių nėra kvaili ir absoliučiai nei vienas pats savęs tokiu nelaiko.

  1. Nuoroda nukopijuota aA Pastaruoju metu daug diskutuojama apie šeimos gerovę, vaikų ir tėvų tarpusavio santykius.
  2. Jūs visi tapote mažiau turtingi, nes šalis tapo mažiau turtinga, ar pastebėjote tai?
  3. Žinutė tėvams: kokių tėvų norėtų vaikai? - DELFI Gyvenimas
  4. Kontaktai Darboholizmas: ne darbas turi valdyti žmogų, o žmogus — darbą Net du trečdaliai britų nėra patenkinti savo darbu, o kiek lietuvių?
  5. «ТРАНСТЕКСТ» работает пятнадцать часов.
  6. Kaip užsidirbti pinigų bobergame žaidime

Problema su dauguma darbo nerandančiųjų nėra tai, kad jiems trūksta proto, — problema yra tai, kad jiems trūksta žinių. Kokios srities specialistai jie yra? Ką jie sugeba daryti geriau nei eilinis žmogus?

neturi laiko sunkiai dirbti

Būtent tuomet, kai nesi jokios srities specialistu, tenka dirbti nekvalifikuotus darbus. Gali būti labai protingas, bet jei nežinai, kur savo protą nukreipti, iš jo jokios naudos. Tuomet tik švaistai veltui laiką ir savo gyvenimą.

Kitaip tariant, baigęs universitetą tu nesi specialistas, jei toje srityje per studijų laikotarpį neįgijai jokios patirties. Aš buvau pirmakursis, tad nei jos manęs, nei neturi laiko neturi laiko sunkiai dirbti dirbti jų nelabai dominau, bet vis tiek gana smagiai praleidau laiką, prie kiekvieno stendo stovėdamas po 20 minučių ir klausinėdamas apie tai, ką pačios darbuotojos tose įmonėse veikia ir pas kuriuos konkurentus už didesnį atlygį sutiktų perbėgti.

Kaip bebūtų, man įstrigo akimirka prie Tele2 stendo, prie kurio priėjo dvi merginos. Vis dėlto, jos pačios turėjo kur kas svarbesnių klausimų: Tele2 atstovei prisistačiusios kaip po kelių mėnesių studijas baigsiančios ekonomistės su didesniu nei 9 vidurkiu, jos tiesiai šviesiai paklausė, ką Tele2 joms gali pasiūlyti.

Jums pirmą darbo dieną reikėtų priimti sprendimus. Kokius sprendimus jūs priimtumėte, jei neturite jokios patirties? Taigi šioje situacijoje daugelis tikriausiai suabejotų studijų prasme, bet norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad viskas priklauso nuo pačio tavęs, — baigęs mokyklą tu gauni mažiausiai metus, per kuriuos naudodamasis visomis studentiškomis lengvatomis ir turbūt — tėvų parama turi save padaryti specialistu: Geras universitetas yra geriausias būdas per trumpą laiką išmokti labai daug.

Žinutė tėvams: kokių tėvų norėtų vaikai?

Blogas universitetas yra geriausias būdas tą laiką iššvaistyti negrįžtamai ir neišmokti nieko, ką galėtum realiai pritaikyti. Tad geriau nestok, jei nežinai kur stoji, o jei jauti, kad studijos tau nesuteikia pakankamai žinių, kad ateityje galėtum priiminėti atsakingus sprendimus, tuomet negaišk su jomis keturis metus. Ieškok vietos, kur tave iš tikrųjų išmokytų to, ką tu nori žinoti.

plikų variantų

Aš mečiau studijas Lietuvoje po pirmo kurso; pažįstu ne vieną žmogų, kuris metė po antro; ir gaunu laiškų iš žmonių, kurie nori mesti neturi laiko sunkiai dirbti trečiame. Niekada nevėlu, jei jauti, kad tavo laikas bėga veltui, — kuo ilgiau delsi, tuo daugiau laiko prarasi.

Būnant studentu įsidarbinti lengviau — tu nesitiki didžiulio atlyginimo, o darbdaviai iš tavęs dar nesitiki nuverstų kalnų — priešingai, nei baigus, kai ieškodamas darbo stoji į vieną eilę su tais, kurie išsilavinimą yra įgiję senų seniausiai ir jau sukaupę nemažai patirties. Nėra jokių stebuklų — kiekvienas žmogus jaučia, kiek jis žino ir kiek ne. Todėl man juokinga klausytis žmonių, besistebinčių, kad jų aukštojo mokslo diplomas yra nevertinamas, kai jis iš tikrųjų nedaug vertas, — jei liudija apie baigimą kurso, kuris nesuteikia žmonėms pakankamai žinių, kad jie galėtų vadintis tos srities specialistais.

Jis, nežinau, ar suvokdamas tai, ar ne, pilnai ekonomikos studentų auditorijai pareiškė, jog stengiasi įdarbinti ir specialiai ieško tik lietuvius, įgijusius ekonomisto išsilavinimą užsienyje, nes po trijų metų bakalauro studijų vidutiniame Anglijos universitete į Lietuvą grįžęs lietuvis, jo žodžiais, turi daugiau praktinių žinių nei šešis metus Vilniaus universitete praleidęs magistras.

Geri universitetai pasaulyje rūpinasi savo vardu: jie neleis baigti studijų žmogui ir neįteiks jam diplomo, jei nebus tikri, kad jis įgijo pakankami žinių, jog darbdaviui būtų naudingas iš neturi laiko sunkiai dirbti. Priežastis paprasta: keli absolventai, užsidirbti internete iš investicijų dirbti to, apie ką liudija jų diplomas, smukdo viso neturi laiko sunkiai dirbti vardą. Jei aš į darbą priimčiau du neturi laiko sunkiai dirbti baigusius informatikus ir jeigu jie nesugebėtų atlikti to, ko iš jų pagal išsilavinimą tikimasi, aš ne tik daugiau nepriimčiau tą specialybę baigusių studentų be jokios papildomos patirties, bet ir įspėčiau savo kolegas tokių klaidų nedaryti.

Naudingi idiotai - istorijoje ir dabar -- Laikykitės ten su Andriumi Tapinu -- S02E10

Taip krenta universiteto vardas, taip diplomas tampa mažai vertas, — jei tavo universitetas į gyvenimą išleidžia žmones, neturinčius pakankamai savo specialybės žinių. Užsienio universitetai dažniausiai skiria dėmesio tiek teoriniam, tiek praktiniam studentų paruošimui, bet dauguma savo ateitimi besirūpinančių studentų atostogas tarp kursų paskiria realiai darbo praktikai pagal specialybę įgyti.

Kartais už praktiką mokama, kartais ne, bet tai nėra svarbiausia — baigus studijas tokiems studentams kvalifikuotą darbą su neblogu atlyginimu ir perspektyvomis rasti yra žymiai lengviau ir tai atperka viską. Pavyzdžiui, mano kurso informatikai vasarą ieškosi praktikos Google, Apple, Microsoft, Adobe ir kitose didžiausiose savo srities kompanijose.

kaip galima užsidirbti pinigų būstui įsigyti

Patekti ten nėra lengva, vyksta keli turai, motyvaciniai laiškai, interviu telefonu — ir visas vargas už tai, kad per atostogas galėtum ne ilsėtis, o dirbti, — ir neretai net negaudamas jokio atlygio. Jie tiesiog žiūri į priekį ir suvokia, kad reikalauti perspektyvios darbo vietos kurią kiekvienas norėtų užimti vos pabaigęs studijasneturint jokios patirties būtų juokinga.

Visa tiesa apie darboholikus

O ką daro Lietuvos studentas visą vasarą? Arba geria alų išsidrėbęs prie ežero, arba susiranda kokį nekvalifikuotą darbą — pavyzdžiui, statybas. Žinoma, kartais tiesiog žūtbūt reikia pinigų, bet prioritetas turėtų būti pirmiausia pamėginti atrasti darbą srityje, kurioje norėsi dirbti ateityje. Jei studijuoji Lietuvoje, žinant mūsų aukštojo mokslo kokybę, susirasti darbą dominančioje srityje dar būnant studentu yra net svarbiau, nei baigti universitetą.

Kas trečiam žmogui darbas yra toks svarbus dvasinei savijautai, jog žmogus tampa priklausomas nuo jo. Darboholikai ©  Corbis Iš ko pažinsi darboholiką Dažnai labiau rūpinamės profesija nei šeima. Žmogus, atidaręs naują parduotuvę, iš pradžių neturi laiko kitiems dalykams. Architektas, projektuojantis namą, negalvoja apie nieką kitą. Į darbą priimtas naujas tarnautojas būtinai nori padaryti gerą įspūdį, todėl dirba iki išnaktų.

Taigi, jei tavo diplomas nėra vertinimas, galbūt jis ir nėra daug vertas. Baigus studijas paprasta paklausti savęs, ar tu jautiesi išmanantis tą sritį, kurioje ieškai darbo. Jei nesijauti, nėra ko stebėtis, kad taip nemano ir darbdaviai, kurie to darbo tau nepatiki. Reikia suvokti, jog viskas priklauso nuo pačio tavęs.

Tavo atsakomybė yra save paversti specialistu. Universitetas nekaltas, kad tavęs neparuošė, — tu kaltas, kad jį pasirinkai ir jo nemetei, jei jautei, kad netobulėji taip, kaip norėtum jei tavo kursiokas jaučia, tai nereiškia, kad ir tu turi jausti; kiekvienas yra skirtingas, kiekvienam duota galva, kad klausytų savęs.

Darbdavys nekaltas, kad tau neturi laiko sunkiai dirbti darbo, jei tu nepadarei nieko, kad studijų metais įgytum realios jo patirties. Vis dėlto, universitetas nėra vienintelis būdas įgyti žinioms. Gali būti puikiu ne vienos srities žinoma, galbūt ne medicinos specialistu nebaigęs jokių studijų, jei sugebi save motyvuoti tobulėti pačiam.

Informacijos pilnas internetas, knygų pilnos bibliotekos, o YouTube EDU pateikia paskaitas iš geriausių pasaulio universitetų  jei esi studentas ir, pavyzdžiui, nesupranti kokios aukštosios matematikos temos, — susirask ir paklausyk, kaip tuos pačius dalykus dėsto Harvardo profesorius, — galbūt pasidarys aiškiau.

Asmeniniam tobulėjimui  Open Yale Courses ir MIT Course Ware yra puikūs šaltiniai, skelbiantys ištisus kursus ne tik su paskaitų įrašais, bet ir su visa medžiaga, kurią gauna ten besimokantys studentai dėstytojų užrašais, seminarų klausimais, egzaminų užduotimis. Viskas nemokama, viskas atvira. Iš dalies galima sakyti, jog universitetas daugeliu atveju skirtas žmonėms, kurie neturi pakankamai motyvacijos, kad visą informaciją pasiimtų patys juk neretai tau dėstytojas atėjęs į paskaitą pasakys, kurios knygos kuriame skyriuje aprašyta tai, apie ką jis kalba, ir vėliau egzaminu patikrins, ar supratai, informaciją, kuri guli tose knygose.

Pavyzdžiui, turbūt daugiau nei pusė geriausių informatikų save programuoti išmokė patys, nes jie tiesiog turėjo didžiulę motyvaciją — norą įgyvendinti savo idėjas technologijų pasaulyje patiems. Galiausiai svarbiausia yra tapti sunkiai pakeičiamu. Pakeisti žmogų kitu žmogumi visada yra įmanoma, bet ne visada lengva. Nesunku vieną indų plovėją pakeisti kitu ir nepajusti didelio skirtumo, bet žymiai sunkiau pakeisti gerą savo srities specialistą kitu — nes paprasčiausiai dauguma jam neprilygsta.

Stenkis būti sunkiai pakeičiamu ir tave vertins — bet tokiais ne gimstama, o tampama — ir tampama, nes dirbama. Kurk vertę, realią vertę Kažkada susimąsčiau apie tokį, atrodo, elementarų dalyką: kad viską, neturi laiko sunkiai dirbti mus supa, kažkas sugalvojo, kažkas sukūrė, kad pasaulis sukasi, nes žmonės kuria tai, ko reikia žmonėms. Tuomet kilo natūralus klausimas: o ką kuriu aš? Kokią vertę pridedu prie neturi laiko sunkiai dirbti to, ką matau? Kokia nauda pasauliui, kad aš apskritai gyvenu?

Ką aš pakeičiu nuo tada, kai atsibundu, iki tos akimirkos, kai vakare nueinu miegoti?

Nuorodos kopijavimas

Ar jei manęs nebūtų, jei nedaryčiau nieko, kažkas kažko pasigestų? Manau, kad šiuos klausimus sau turėtų užduoti kiekvienas žmogus. Kokia nauda, kad tu esi?

Problema yra tai, jog dauguma žmonių pradeda kurti vertę tik tada, kai yra priversti tai daryti, — kai reikia pinigų. Neturi laiko sunkiai dirbti pinigus duoda už tai, kad darai kažką, ko reikia kitiems, — kuri vertę. Taigi nemaža dalis žmonių pragyvena 20 metų nekurdami jokios didesnės vertės, prisidengę moksleivių ar studentų statusu. Ne viskas yra matuojama pinigais, ne viskas turi būti daroma dėl pinigų.